Namo šiltinimas: ką įvertinti, kad investicija atsipirktų?

Viename name pirmiausia verta tvarkyti stogą ar perdangą, kitame didelė problema gali būti nesandarumas, o trečiame sienų šiltinimas duos gerokai mažesnį efektą, nei tikėjosi šeimininkai.

Todėl prieš užsakant medžiagas verta atsakyti į svarbesnį klausimą: kur namas iš tikrųjų praranda šilumą ir kuris pagerinimas už investuotą eurą duos daugiausia naudos?

Ar tikrai pirmiausia reikia šiltinti sienas?

Nebūtinai.

Fasado šiltinimas yra vienas labiausiai matomų renovacijos darbų, todėl „namo šiltinimas“ dažnai automatiškai tapatinamas būtent su sienomis.

Tačiau šiluma prarandama ir per stogą ar viršutinę perdangą, grindis, langus, duris, nesandarias konstrukcijų vietas bei dėl vėdinimo.

Todėl pirmasis žingsnis turėtų būti ne polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos pasirinkimas, o esamos namo būklės įvertinimas.

Jeigu viršutinė perdanga beveik neapšiltinta, gali būti racionaliau pirmiausia investuoti būtent į ją, o ne pradėti nuo brangaus fasado.

Kaip sužinoti, kur namas praranda daugiausia šilumos?

Vien spėjimo gali nepakakti.

Naudingos informacijos suteikia pastato konstrukcijų, esamo šiltinimo, langų ir durų, šildymo bei vėdinimo sistemos įvertinimas. Senesniame name taip pat svarbu išsiaiškinti, kas jau buvo renovuota ankstesnių savininkų.

Tam tikrais atvejais gali padėti ir termovizinis tyrimas. Jis gali parodyti temperatūrų skirtumus bei vietas, kurias verta tirti išsamiau. Tačiau termovizoriaus nuotraukos nereikėtų vertinti kaip automatinės diagnozės „čia išeina X procentų šilumos“. Rezultatams įtakos turi oro sąlygos, temperatūrų skirtumas, drėgmė ir tyrimo atlikimo sąlygos, todėl vaizdus svarbu tinkamai interpretuoti.

Ar verta šiltinti tik vieną namo dalį?

Taip – jeigu ji pasirinkta pagrįstai.

Ne kiekvienas žmogus gali vienu metu apšiltinti sienas, stogą ir pamatus, pakeisti langus bei atnaujinti šildymo sistemą. Etapinė renovacija gali būti racionalus sprendimas.

Tačiau jos etapus reikėtų suplanuoti prieš atliekant pirmąjį darbą.

Pavyzdžiui, jeigu po kelerių metų planuojamas fasado šiltinimas, keičiant langus jau dabar verta įvertinti, kaip jie derės su būsima šiltinimo sistema. Tvarkant stogą pravartu žinoti, kaip ateityje bus sprendžiama sienos ir stogo sandūra.

Kitaip šiandien atliktą darbą rytoj gali tekti perdaryti.

Kada namo šiltinimas gali neatsipirkti taip greitai, kaip tikėjotės?

Kai investuojama ne ten, kur yra didžiausia problema.

Įsivaizduokime namą, kurio sienos jau turi šiokią tokią šiluminę izoliaciją, tačiau viršutinė perdanga prastai apšiltinta ir yra daug oro nesandarumo vietų. Investavus didelę sumą vien į fasadą, rezultatas gali nuvilti.

Atsiperkamumą taip pat veikia:

• dabartinės energijos sąnaudos;

• šildymo būdas ir energijos kaina;

• namo plotas;

• esama konstrukcijų būklė;

• pasirinkto sprendimo kaina;

• darbų kokybė;

• gyventojų palaikoma vidaus temperatūra.

Todėl pažadas, kad „namo šiltinimas atsipirks per 5 metus“, be konkretaus namo skaičiavimų nėra labai prasmingas.

Kaip pačiam preliminariai skaičiuoti atsiperkamumą?

Paprasčiausias modelis – palyginti investiciją su prognozuojamu metiniu sutaupymu.

Jeigu konkreti priemonė kainuotų 10 000 Eur, o dėl jos energijos išlaidoms kasmet būtų sutaupoma apie 800 Eur, paprastas teorinis atsipirkimo laikas būtų:

10 000 / 800 = 12,5 metų.

Tačiau tai tik supaprastintas skaičiavimas.

Energijos kainos keičiasi, darbų metu gali atsirasti papildomų išlaidų, o dalis renovacijos naudos apskritai nėra tiesiogiai išreiškiama eurais. Todėl prieš didesnę investiciją verta remtis ne pardavėjo pažadėtu procentu, o konkrečiam pastatui atliktu energiniu ir ekonominiu vertinimu.

Ar nauji langai visada turėtų būti pirmas žingsnis?

Ne.

Jeigu langai labai seni, nesandarūs ar prastos būklės, jų keitimas gali būti pagrįstas. Tačiau geros būklės langų keitimas vien todėl, kad rinkoje atsirado dar efektyvesni, nebūtinai bus greičiausiai atsiperkanti investicija.

Be to, pakeitus labai nesandarius langus sandariais pasikeičia natūrali oro apykaita. Tai reiškia, kad kartu reikia galvoti apie vėdinimą. Namas neturi būti šiltas drėgmės ir prasto oro sąskaita.

Kodėl šiltinant būtina galvoti apie drėgmę?

Šiltinimas keičia pastato konstrukcijų šiluminį ir drėgminį režimą.

Todėl pavojinga tiesiog pasirinkti „kuo storesnį“ šiltinimo sluoksnį ir tikėtis geriausio rezultato. Svarbu, kokia yra esama sienos ar stogo konstrukcija, kur ir kaip įrengiama izoliacija, kaip sprendžiami sluoksniai, sandarumas bei vėdinimas.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti senus pastatus ir sprendimus, kai dėl įvairių priežasčių sienas norima šiltinti iš vidaus. Netinkamai suprojektavus konstrukciją gali atsirasti kondensacijos ir drėgmės problemų. Todėl tokiu atveju sprendimą verta parinkti ne pagal universalią interneto schemą, o pagal konkrečią sienos konstrukciją.

Ar verta kartu keisti ir šildymo sistemą?

Kartais – taip, tačiau svarbi darbų seka.

Apšiltinus namą jo šilumos poreikis gali sumažėti. Vadinasi, prieš perkant naują šildymo įrangą verta žinoti, kokio energinio efektyvumo bus pastatas po planuojamų renovacijos darbų.

Priešingu atveju galima pasirinkti įrangą pagal seno, neapšiltinto namo poreikius, nors po renovacijos jie bus kitokie. Tai ypač svarbu planuojant kompleksinę renovaciją.

Ką įvertinti prieš prašant šiltinimo darbų sąmatos?

Prieš lyginant rangovų kainas reikėtų bent preliminariai žinoti, ką ir kodėl norite šiltinti.

Ruošiant apšiltinimo planą, pirmiausia vertėtų atsakyti į šiuos klausimus:

• kokia sienų, stogo ir kitų konstrukcijų būklė;

• kur tikėtini didžiausi šilumos nuostoliai;

• ar yra drėgmės, pelėsio ar nesandarumo problemų;

• kas name jau apšiltinta;

• ar bus keičiami langai;

• kaip bus užtikrinamas vėdinimas;

• ar planuojama keisti šildymo sistemą;

• ar renovacija bus atliekama iš karto, ar etapais.

Tik tada verta pereiti prie konkrečių medžiagų, jų storio ir rangovų pasiūlymų.

Namo šiltinimas: pradėkite ne nuo medžiagos, o nuo problemos

Klausimas „vata ar polistirenas?“ dažnai užduodamas per anksti.

Pirmiau reikėtų išsiaiškinti, kuri namo dalis reikalauja investicijos ir kokio rezultato siekiama.

Jeigu tikslas – kad namo šiltinimas ekonomiškai pasiteisintų, verta lyginti skirtingų priemonių kainą su jų prognozuojamu poveikiu energijos sąnaudoms. Kartais didžiausią naudą pirmiausia duos ne visas naujas fasadas, o geriau apšiltinta perdanga, sandarumo problemų pašalinimas ar kitas konkrečiam namui aktualus darbas.

O jeigu planuojama didelė renovacija, verta vertinti namą kaip vieną sistemą: konstrukcijas, šiltinimą, sandarumą, langus, vėdinimą ir šildymą kartu. Taip gerokai mažesnė tikimybė po kelių metų suprasti, kad nemaža investicija buvo pradėta nuo ne tos namo vietos.