Vonios kambario santechnika: 9 klaidos, kurios gali kainuoti labai brangiai

Netinkamas vamzdžių nuolydis, neapgalvota įrangos vieta ar prastas sujungimas gali reikšti ne tik nepatogų vonios kambarį. Blogiausiu atveju tenka ardyti naują apdailą, ieškoti nuotėkio ar net atlyginti vandens padarytą žalą kaimynams.

Štai 9 klaidos, kurių remontuojant vonios kambarį ypač verta vengti.

1. Santechnika planuojama jau pradėjus remontą

Viena didžiausių klaidų – iš pradžių išgriauti seną vonios kambarį, o tik tada spręsti, kur stovės dušas, praustuvas ar skalbimo mašina. Vonios kambario santechnika turėtų būti planuojama kartu su visu patalpos išdėstymu.

Dar prieš vedžiojant vamzdžius reikėtų žinoti:

• kur bus WC;

• kokio dydžio bus praustuvas ir spintelė;

• ar bus vonia, ar dušas;

• kur stovės skalbimo ir, jei numatyta, džiovinimo mašina;

• kokie maišytuvai bus naudojami;

• ar bus potinkinės sistemos;

• kur bus gyvatukas;

• ar planuojamas vandens šildytuvas.

Net keli centimetrai vėliau gali tapti svarbūs. Ypač tuomet, kai užsakomi pagal individualius matmenis gaminami baldai ar montuojama potinkinė įranga.

2. WC perkeliamas ten, kur gražiau atrodo plane

Popieriuje unitazą galima perkelti beveik bet kur. Realybėje kanalizacija turi savo taisykles. Kuo toliau WC perkeliamas nuo nuotekų stovo, tuo sudėtingiau užtikrinti tinkamą nuotekų vamzdžio trasą ir nuolydį. Kartais tam reikia kelti grindų lygį ar ieškoti kitų techninių sprendimų.

Todėl noras visiškai pakeisti vonios išplanavimą pirmiausia turėtų būti aptartas su specialistu. Tai ypač aktualu renovuojant mažus senos statybos butų vonios kambarius, kuriuose kiekvienas centimetras atrodo labai vertingas.

3. Netinkamas kanalizacijos vamzdžių nuolydis

Atrodytų, kuo statesnis vamzdis, tuo greičiau viskas nutekės. Tačiau kanalizacijoje principas „daugiau yra geriau“ neveikia. Problemas gali sukelti tiek per mažas, tiek netinkamai parinktas nuolydis. Svarbu vamzdžio skersmuo, ilgis, paskirtis ir visa sistemos konfigūracija.

Netinkamai įrengta nuotekų sistema vėliau gali pasireikšti lėtu vandens nutekėjimu, nemaloniais garsais, kvapais ar dažnais užsikimšimais.O jeigu vamzdžiai jau paslėpti grindyse ar sienoje, taisymas tampa daug brangesnis.

4. Taupoma vamzdžiams ir jungtims, kurių vėliau nebematysite

Plytelę galima pakeisti. Maišytuvą – taip pat.O kaip pakeisti sienoje paslėptą nekokybišką jungtį? Reikia ardyti apdailą.

Todėl viena prasčiausių vietų taupyti yra būtent tos santechnikos dalys, kurios po remonto bus paslėptos konstrukcijose. Svarbi ne tik pačių vamzdžių ar jungčių kokybė, bet ir tinkamas jų montavimas. Net geri vamzdžiaii nepadės, jeigu jungtis bus sumontuota netinkamai.

5. Hidroizoliacija laikoma nereikalinga smulkmena

„Juk plytelės vandens nepraleidžia.“ Tai pavojingas įsitikinimas.Plytelės ir siūlės yra matoma vonios apdaila, tačiau jos nėra vienintelė apsauga nuo drėgmės. Drėgnose zonose labai svarbus tinkamai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis ir ypač kruopštus kampų, vamzdžių pravedimų bei kitų jautrių vietų sandarinimas.

Klaidos čia gali ilgai likti nepastebėtos.Drėgmė gali patekti į konstrukcijas, pažeisti apdailą, sudaryti sąlygas pelėsiui ar prasiskverbti į gretimas patalpas. Todėl hidroizoliacija yra viena iš tų remonto pozicijų, kurios kokybę daug lengviau užtikrinti iš karto, nei taisyti vėliau.

6. Potinkinė santechnika montuojama nepagalvojus apie remontą ateityje

Potinkinis WC bakelis ar sienoje montuojamas dušo maišytuvas atrodo estetiškai – vamzdžiai ir mechanizmai paslepiami. Tačiau žodis „potinkinis“ neturėtų reikšti „nepasiekiamas“. Renkantis tokią įrangą verta iš anksto išsiaiškinti, kaip bus atliekama jos priežiūra ir kaip gedimo atveju pasiekiami aptarnaujami komponentai. 

Taip pat verta pagalvoti apie atsarginių dalių prieinamumą. Mažai žinomo gamintojo sistema šiandien gali būti pigesnė, tačiau po kelerių metų sutaupyti keliolika ar keliasdešimt eurų menkai paguos, jeigu reikalingos detalės nepavyks rasti.

7. Dušo trapas pasirenkamas tik pagal išvaizdą

Moderniame vonios kambaryje dušas be padėklo atrodo puikiai, tačiau jo įrengimas reikalauja daugiau nei gražaus linijinio trapo.

Reikia įvertinti:

• trapo montavimo aukštį;

• grindų konstrukciją;

• nuotekų trasą;

• vandens pralaidumą;

• grindų nuolydį;

• hidroizoliaciją;

• sandarumą ties trapu.

Jeigu grindų nuolydis suformuojamas netinkamai, vanduo gali kauptis ne ten, kur turėtų – pavyzdžiui, prie dušo durų ar kitame vonios kampe.Dar blogiau, jei netinkamai sujungiamas trapas ir hidroizoliacija. Todėl trapas yra ne vien interjero detalė. Tai visos dušo vandens surinkimo sistemos dalis.

8. Pamirštama galimybė užsukti vandenį

Avarijos atveju galimybė greitai sustabdyti vandens tiekimą gali būti labai svarbi. Todėl planuojant vonios kambario santechniką reikia numatyti, kur bus uždarymo ventiliai ir kaip juos bus galima pasiekti baigus apdailą. Jų nereikėtų paslėpti taip, kad norint užsukti vandenį pirmiausia tektų ardyti baldus ar sieną.

Tas pats principas galioja ir kitiems elementams, kuriems ateityje gali reikėti priežiūros: skaitikliams, filtrams, kolektoriams ar kitai įrangai. Graži revizinė anga yra daug pigesnė už gražios sienos ardymą.

9. Viskas uždaroma prieš patikrinant sistemą

Tai viena iš klaidų, kurios pasekmės gali būti ypač skaudžios. Vamzdžiai išvedžioti, jungtys atrodo tvarkingai – galima uždengti sieną ir klijuoti plyteles? 

Neskubėkite. Prieš paslepiant santechnikos sistemą reikia įsitikinti, kad ji tinkamai įrengta ir nėra nuotėkių. Atitinkamus bandymus turėtų atlikti darbus atliekantis specialistas. Problemas daug lengviau ištaisyti tada, kai vamzdžiai dar matomi. Rasti mažą nesandarumą jau užklijavus brangias plyteles – visai kita istorija.

Dar viena klaida – santechnikas ir plytelių meistras nesusikalba

Vonios remontas yra komandinis darbas. Santechnikas gali techniškai teisingai išvesti vamzdžius, tačiau vėliau paaiškės, kad plytelių meistrui tenka daryti neestetiškus pjūvius. Arba maišytuvas atsidurs keliais centimetrais ne ten, kur buvo numatyta projekte.

Todėl prieš paslepiant komunikacijas verta galutinai suderinti įrangos aukščius, atstumus, plytelių išdėstymą ir baldų matmenis. Ypač svarbu tai padaryti, jei naudojamos didelio formato plytelės, potinkiniai maišytuvai ar individualiai gaminami baldai.

Kartais keli centimetrai lemia skirtumą tarp profesionaliai atrodančio vonios kambario ir kompromiso, į kurį teks žiūrėti kiekvieną dieną.

Ką verta padaryti prieš pradedant vonios santechnikos darbus?

Pirmiausia turėkite kuo tikslesnį vonios kambario planą. Nebūtina patiems braižyti profesionalaus techninio projekto, tačiau prieš pradedant darbus jau turėtų būti aiškūs pagrindiniai įrangos modeliai ir jų matmenys. Ypač svarbu iš anksto pasirinkti potinkinį WC rėmą, dušo sistemą, trapą, vonią, praustuvą ir kitą įrangą, nuo kurios priklauso vandens bei nuotekų išvadų vietos.

Dar viena gera praktika – nufotografuoti komunikacijas prieš jas paslepiant. Nuotraukose turėtų matytis, kur eina vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Dar geriau, jei kartu išsaugomi matmenys ir atstumai nuo aiškių orientyrų. Po kelerių metų norėdami sienoje išgręžti skylę spintelei ar kitam daiktui būsite sau už tai dėkingi.

Vonios kambario santechnika: taupykite ten, kur klaidas lengva ištaisyti

Remontuojant vonią labai lengva viršyti suplanuotą biudžetą. Todėl natūraliai kyla klausimas – kur galima sutaupyti? Saugiausia taupyti ten, kur pasirinktą elementą ateityje galima nesunkiai pakeisti.

Veidrodį, spintelę ar kai kuriuos aksesuarus pakeisti paprasta. Sienoje paslėptą vamzdį, potinkinę sistemą ar blogai įrengtą dušo trapą – gerokai sudėtingiau. Todėl vonios kambario santechnika, hidroizoliacija ir paslėpti mazgai nėra geriausia vieta ieškoti pačių pigiausių sprendimų.

Svarbu ir tai, kad gera santechnika nėra vien brangūs vamzdžiai ar garsaus gamintojo įranga. Ne mažiau svarbus tinkamas projektavimas ir kokybiškas montavimas.

Baigus remontą geriausia santechnika yra ta, apie kurią kasdien net nereikia galvoti. O jeigu dėl kelių sutaupytų eurų po metų tenka ardyti naujas plyteles, tas „pigus“ remontas gali tapti vienu brangiausių sprendimų visame bute.