Iš pradžių nedidelis įtrūkimas, vėliau atsiradęs iškilimas, o galiausiai nuo sienos nukritęs tinko gabalas. Tokia situacija namų savininkams pažįstama, tačiau atšokęs fasado tinkas ne visada reiškia, kad kaltas jo amžius. Kartais problema slypi po apdaila, o vien užglaistyti pažeistą vietą nepakanka.
Kodėl fasado tinkas pradeda atsisluoksniuoti, kaip atpažinti pirmuosius požymius ir kada galima apsiriboti nedideliu remontu?
Vanduo gali patekti po tinku per įtrūkimus, nesandarias palanges, netinkamai įrengtus skardinimus ar pažeistas lietaus nuvedimo sistemas.
Lietuvos klimato sąlygomis problema ypač paaštrėja žiemą. Į konstrukciją patekęs vanduo šąla, plečiasi ir gali dar labiau ardyti tinko sukibimą su pagrindu.
Todėl jeigu tinkas atšoka nuolat toje pačioje vietoje, pirmiausia verta ieškoti drėgmės šaltinio. Kartais jis gali būti susijęs ir su stogo problemomis. Apie tai, kada užtenka remonto, o kada reikalingas stogo dangos keitimas, plačiau rašėme kitame straipsnyje.
Net kokybiškas fasado tinkas gali neatlaikyti, jeigu buvo užteptas ant dulkėto, silpno, nešvaraus ar netinkamai nugruntuoto paviršiaus. Tinkas turi tvirtai sukibti su pagrindu. Jeigu tarp jų lieka silpnas sluoksnis, ilgainiui apdaila gali pradėti atsiskirti. Tai viena priežasčių, kodėl fasado remontui neužtenka tiesiog užtepti naują tinką ant seno, jau atšokusio sluoksnio.
Per žema temperatūra, šalnos, lietus ar pernelyg greitas džiūvimas gali pabloginti tinko kokybę. Daugeliui tinkavimo sistemų reikalinga ne žemesnė kaip maždaug +5 °C temperatūra, tačiau tikslias ribas ir apsaugos reikalavimus nustato konkretaus gaminio gamintojas. Lietuvoje tai ypač aktualu rudenį ir ankstyvą pavasarį, kai dieną oras gali būti šiltas, o naktį temperatūra nukrinta žemiau nulio.
Ne visi tinkai tinka visiems pagrindams. Pavyzdžiui, senų mūrinių pastatų sienoms gali būti netinkami pernelyg standūs ar drėgmės pasišalinimą ribojantys sluoksniai.
Problemos gali kilti ir tada, kai šiltinimo sistemoje naudojami tarpusavyje nesuderinti klijai, armavimo mišiniai, gruntai ir dekoratyvinis tinkas.
Todėl renkantis medžiagas svarbu vertinti visą fasado sistemą, o ne tik dekoratyvinio tinko kainą. Jei planuojate kartu apšiltinti namą, verta iš anksto išsiaiškinti, ką įvertinti, kad namo šiltinimas atsipirktų. Taip galima išvengti situacijos, kai dėl netinkamos darbų sekos tenka perdaryti jau sutvarkytą apdailą.
Tinkuotuose šiltinamuose fasaduose svarbus tinkamai įrengtas armavimo sluoksnis. Jeigu armavimo tinklelis netinkamai įterptas, nepakankamai sustiprinti langų angų kampai ar nesilaikyta sistemos reikalavimų, gali atsirasti įtrūkimų. Per juos į gilesnius sluoksnius patenkanti drėgmė ilgainiui gali prisidėti prie tinko atsisluoksniavimo.
Tačiau ne kiekvienas įtrūkimas reiškia armavimo klaidą – priežastis gali būti ir pagrindo judėjimas.
Namas nėra visiškai nejudanti konstrukcija. Temperatūros svyravimai, skirtingų medžiagų plėtimasis ar konstrukcijų deformacijos gali sukelti įtempius fasado apdailoje. Ypač verta atkreipti dėmesį į įstrižus įtrūkimus ties langų ir durų kampais bei plyšius, kurie ilgainiui didėja.
Jeigu įtrūkimai gilūs, platėja arba matomi ir pačioje sienoje, prieš remontuojant apdailą reikėtų įvertinti konstrukcijų būklę.
Net ir tinkamai įrengtas fasadas nėra amžinas. Ilgainiui jį veikia lietus, saulė, temperatūrų kaita, mechaniniai pažeidimai ir ankstesni remonto darbai.
Vienas iš galimo atsisluoksniavimo požymių – duslus, tuščiaviduris garsas, girdimas lengvai pabeldus į tinkuotą paviršių. Tačiau vien pagal garsą galutinės išvados daryti nereikėtų. Jeigu tokių vietų daug, gali būti pažeistas ne vien dekoratyvinis sluoksnis.
Pirmiausia reikia nustatyti, kiek tinko iš tiesų praradę sukibimą ir kodėl taip nutiko.
Jeigu pažeidimas nedidelis, pagrindas tvirtas, o drėgmės priežastis pašalinta, gali pakakti lokalaus remonto. Paprastai pašalinamas atšokęs sluoksnis, paruošiamas pagrindas ir atkuriama tinkama apdailos sistema.
Tačiau jeigu tinkas atšokęs dideliame plote arba pažeistas armavimo sluoksnis, remontas gali būti gerokai sudėtingesnis.
Svarbu: vien užtepti naują tinką ant atšokusio seno sluoksnio nėra patikimas sprendimas. O jei nuo fasado gali kristi dideli tinko gabalai, pavojingą zoną būtina apriboti ir kreiptis į specialistus.
Specialisto apžiūra ypač reikalinga, kai tinkas atšoka keliose vietose, įtrūkimai didėja, sienoje matyti drėgmės pėdsakai arba pažeidimai atsiranda netrukus po remonto.
Prieš samdant specialistą naudinga pasidomėti, kaip pasirinkti meistrą ir nenusivilti. Ypač svarbu išsiaiškinti, ar siūlomas tik kosmetinis pažeistos vietos sutvarkymas, ar numatoma pašalinti ir tikrąją problemos priežastį.
Tinkamai atliktas fasado tinko remontas prasideda ne nuo naujos medžiagos pirkimo, o nuo priežasties nustatymo.
Kartais užtenka sutaisyti nedidelį plotą, tačiau jei problema slypi šiltinimo sistemoje ar drėgmės pažeistame pagrinde, vien kosmetinis remontas gali tik trumpam paslėpti rimtesnį defektą.
Iš pradžių vonios kampe atsiranda vos keli juodi taškeliai. Po kelių savaičių jų daugėja, o galiausiai silikoninė siūlė atrodo taip, tarsi jos niekas nebūtų valęs ištisus metus. Pažįstama situacija? Juodos dėmės ant silikono – dažna problema vonios kambariuose, ypač aplink dušą, vonią ir praustuvą.
Skaityti
Prijungėte elektrinį šildytuvą, virdulį ar kitą buitinį prietaisą ir pastebėjote, kad elektros rozetė tapo neįprastai šilta? O gal iš jos sklinda svilėsių kvapas arba girdėti spragsėjimas? Tokie požymiai gali įspėti apie pavojingą elektros instaliacijos gedimą.
SkaitytiRaskite patikrintus specialistus visoje Lietuvoje.
Rasti meistrą